Autorių teisės — svarbi verslo intelektinės nuosavybės dalis

Autorių teisės versle dažnai nepelnytai nuvertinamos, suvokiant jas tik kaip meno, literatūros, muzikos srityje taikomą intelektinę nuosavybę. Iš tiesų, autorių teisės yra viena aktualiausių ir dažniausių intelektinės nuosavybės rūšių kiekviename versle. Plačiau apie autorių teises ir jų objektus skaitykite Ką reiškia autorių teisės ir kas yra jų saugomas objektas? Toliau aptarsime, kada verslas turėtų galvoti apie autorių teisių apsaugą ir ką daryti, kad ji galiotų.

Tam tikrose srityse veikiantys verslai, pavyzdžiui, programinės įrangos vystytojai, yra labiau įtakojami autorių teisių, nes jų kuriami produktai (programinė įranga) yra autorių teisių objektai. Tačiau svarbu, kad bene kiekviena įmonė ar verslininkas savo veikloje naudoja objektus, kurie gali būti saugomi autorių teisių, pavyzdžiui:

1. Internetinė svetainė, jos išdėstymas, dizainas.

Jeigu internetinė svetainė yra sukurta svetainių kūrimo platformos ar turinio valdymo sistemos (pavyzdžiui, WordPress) pateikiamo šablono (angl. Theme) pagrindu, šablonas yra saugomas autorių teisėmis, kurios šiuo atveju priklauso platformai ar turinio valdymo sistemai, tačiau visuma sukurtos svetainės ar atskiri jos elementai gali būti taip pat saugomi autorių teisėmis ir priklausyti internetinės svetainės kūrėjui. Jeigu yra kuriamas individualus svetainės dizainas ir pagal jį programuojama svetainė, autorių teisės į dizainą priklausys dizaineriui, o į svetainės programinį kodą – programuotojui.

2. Nuotraukos, vaizdo įrašai, pavyzdžiui, naudojami internetinėse svetainėse, produktų kataloguose, socialinėje žiniasklaidoje.

Jeigu naudojamos nuotraukos iš specialių bazių (angl. stock images), autorių teisės į jas priklausys nuotraukos autoriui arba minėtai bazei. Tuo tarpu jeigu fotografuojama ar filmuojama individualiai, fotografas ar operatorius turės autorių teises į juos.

3. Veikloje naudojami tekstai, pavyzdžiui, produkto ar paslaugos aprašymas, tinklaraščio įrašai ar įrašai socialinėje žiniasklaidoje (postai), net ir tokie funkciniai tekstai kaip internetinės svetainės privatumo politika, taisyklės ar sutartys.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra patvirtinęs, kad teisiniai BDAR atitikties dokumentai gali būti saugomi autorių teisių. Teismas pasisakė, kad tokie dokumentai savo turiniu ir paskirtimi iš tikrųjų yra funkciniai kūriniai, kuriems taikomas žemesnis originalumo laipsnis, reiškiantis, kad atitinkamo kūrinio teisinei apsaugai nustatyti nereikia ypatingo jo kūrybingumo, savitumo ar individualumo ir, vertinant jų originalumą, neturi būti taikomas pernelyg aukštas originalumo laipsnio standartas.

4. Logotipas, prekių ženklas, prekės dizainas ar apipavidalinimas.

Svarbu atskirti, kad nors šie objektai gali būti registruojami ir saugomi kaip prekių ženklai ar dizainas, jeigu atitinka minėtus kūriniui keliamus reikalavimus, visų pirmą ir nepriklausomai nuo to, ar bus įregistruoti kaip prekių ženklas ar dizainas, jie yra autorių teisių objektai.

5. Programinė įranga.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, programinė įranga yra pirmiausia saugoma autorių teisių, tuo tarpu patentuojama ji gali būti tik tam tikrais išimtiniais atvejais.

6. Strategijos, analizės dokumentai, rinkodaros, konsultacinių ir kitų paslaugų rezultatai ir iš esmės visa kita, kas atitinka visas tris minėtas sąlygas: yra originalus kūrybinės veiklos rezultatas, išreikštas objektyvia forma.

Verslo subjektas turi užsitikrinti, kad autorių teisės į tokius objektus, kaip internetinė svetainė, logotipas ar kitas prekių ženklas, nuotraukos ar vaizdo įrašai, tekstai, rinkodaros, konsultacinių ir kitų paslaugų rezultatai ir pan., priklausytų jam arba kad jis turėtų pakankamas ir aiškiai apibrėžtas teises tokius objektus naudoti. Tik tuo atveju, jeigu įmonei priklausys autorių teisės į tokius objektus arba ji turės teises juos naudoti, įmonė galės ne tik teisėtai disponuoti tokiais objektais, bet ir ginti savo teises kitų asmenų atžvilgiu (pavyzdžiui, reikalauti nutraukti neteisėtus veiksmus, jeigu konkurentas naudos jo svetainėje pateiktas nuotraukas ar produktų aprašymus, arba užsitikrinti, kad logotipą sukūręs dizaineris tokio paties logotipo nepasiūlys kitam).

Siekdamas šio tikslo, verslo subjektas turėtų:

1. Sudaryti tinkamas darbo sutartis su savo darbuotojais, be kita ko, aiškiai aptarti autorių teisių ir kitų intelektinės nuosavybės teisių perėjimą darbdaviui, taip pat susitarti dėl konfidencialumo.

Jeigu darbdavys su darbuotoju aiškiai neaptaria autorių teisių likimo darbo sutartyje, darbdavys įgyja autorių teises į darbuotojų sukurtą programinę įranga visam teisių galiojimo laikotarpiui, o į kitus kūrinius – 5 metams, taigi ne visam laikui. Nesant aiškaus darbdavio ir darbuotojo susitarimo, praktikoje iškyla ir kitų klausimų, keliančių nesutarimus tarp darbdavio ir darbuotojo, pavyzdžiui, jeigu nėra aiškiai aptartos darbuotojo darbo funkcijos, gali būti neaišku, ar kūrinys patenka į minėtą įstatymo normą, nebūna aišku, kas nutinka su kūriniais, kuriuos darbuotojas kūrė ne darbo metu, tačiau naudodamasis darbdavio kompiuteriu, fotoaparatu ar kitu įrankiu ir pan. Todėl teisininkai visada pataria nepasikliauti vien tik minėtomis įstatymų normomis ir autorių teisių bei kitų intelektinės nuosavybės teisių likimą aiškiai aptarti darbo sutartyje.

2. Sudaryti tinkamas sutartis su paslaugų teikėjais, rangovais, partneriais ir tais atvejais, kai paslaugos ar bendradarbiavimas yra susijęs su kūrybinės veiklos rezultatais, sutartyse susitarti dėl autorių teisių ir kitų intelektinės nuosavybės teisių perleidimo ar teisių naudotis jomis (licencijos) suteikimo, numatyti konfidencialumo įsipareigojimus. Jeigu pati paslaugų, bendradarbiavimo ar panaši sutartis jau sudaryta ir joje neaptartas intelektinės nuosavybės teisių perėjimas, arba jeigu bendradarbiavimas vyksta be atskiros rašytinės sutarties, galima sudaryti atskirą susitarimą dėl intelektinės nuosavybės teisių.

Užsakovas turi ne vieną priežastį tinkamai aptarti intelektinės nuosavybės teises į jam teikiamų paslaugų rezultatą ar kuriamą kūrinį:

• Užsakovui (klientui), kuriam yra kuriamas ar perduodamas autorių teisių objektas, tokia sutartis yra būtina. Kadangi autorių teisės nėra registruojamos, sutartis ir kūrinio perdavimą užsakovui patvirtinantis dokumentas (priėmimo-perdavimo aktas, jeigu pati sutartis neatlieka ir šio vaidmens) bus nuosavybės ar kitas teises patvirtinantys dokumentai. Jie bus būtini visais atvejais, siekiant apginti ar įrodyti savo teises.
• Siekiant pritraukti investicijas, potencialus investuotojas paprašys pagrįsti, kad intelektinė nuosavybė (ypač ta, kuri sudaro svarbią verslo dalį, pavyzdžiui, internetinė svetainė, kai verslas yra elektroninė parduotuvė) priklauso jums. Investuotoją įtikinsite tik parodę jam tinkamai suformuluotas rašytines sutartis.
• Tam tikrais atvejais galite nuspręsti naudojamo logotipo neregistruoti kaip prekių ženklo. Tuomet savo teises į jį galėtumėte ginti autorių teisių pagrindu. Tačiau tam būtina sutartis, kuria įrodysite, kad tokias autorių teises turite.

Paslaugų teikėjui ar autoriui (pavyzdžiui, dizaineriui, programuotojui, kitam IT paslaugų teikėjui) aiškus rašytinis susitarimas dėl intelektinės nuosavybės teisių tai pat reikalingas ne tik buhalteriniais tikslais:

• Jis gali pasitarnauti kaip autorystės įrodymas.
• Jis bus ypač reikalingas paslaugų teikėjui ar autoriui tuo atveju, kai jis norės perduoti arba suteikti ne visas turtines autorių teises, arba tai padaryti terminuotam laikotarpiui, nustatyti kitas susijusias sąlygas.

3. Sudaryti reikiamas sutartis su įmonės steigėjais ar akcininkais, kurie nėra įmonės darbuotojai, tačiau jų kūrybinė veikla yra skirta bendrai įmonei, nors dažniausiai už tai ir negaunamas tiesioginis atlygis.

Ši situacija ypač dažnai pasitaiko startuolių ir kito jauno verslo atveju. Pavyzdžiui, keli steigėjai bendram projektui įsteigia mažąją bendriją, kiekvienas iš jų atlieka savo funkcijas: vienas steigėjas programuoja, kitas – užsiima rinkodara ir tekstų rašymu, nė vienas iš jų nėra įdarbinamas įmonėje. Tokioje situacijoje dažnai pamirštama, kad kiekvienas steigėjas, kaip fizinis asmuo, taps jo veiklos rezultatų autoriumi (pirmajam steigėjui priklausys programinės įrangos kodas, antrajam – turinys ir kiti kūrybos rezultatai), o mažoji bendrija neturės jokių teisių į visa tai. Tai reiškia, kad atitinkamai pirmasis teigėjas neturės teisių į turinį ir kitką, ką bus sukūręs antrasis steigėjas, o pastarasis neturės teisių į programinę įrangą. Tokiu atveju yra būtina sudaryti sutartis tarp steigėjų ir mažosios bendrijos.

Kita pasitaikanti situacija – kai keli partneriai kartu kuria produktą, neįsteigę juridinio asmens. Tokiu atveju jiems būtina sudaryti sutartį ir tarpusavyje susitarti dėl to, kam priklausys autorių teisės ir kitos intelektinės nuosavybės teisės ir kaip partneriai tuo disponuos.

4. Užsitikrinti, kad užsakovas turės galimybę įgyvendinti įgytas teises. Pavyzdžiui, sukūrus programinę įrangą ir perleidus ar suteikus teisę ją modifikuoti, užsakovas turi turėti programinį kodą; interneto svetainės atveju turi būti suteikiama prieiga prie turinio valdymo sistemos; logotipo atveju – perduodami vektoriniai failai ir pan.

Verslas turi veikti taip, kad nebūtų pažeistos kitiems asmenims priklausančios autorių teisės, pavyzdžiui:

• savo svetainėje ar produktų kataloge naudoti tik nuotraukas ar aprašymus, kuriuos sukūrė jo darbuotojai ar samdyti asmenys arba kuriuos jis teisėtai gavo iš produkto gamintojo ar iš specialios nuotraukų bazės;
• pirkti mokamos programinės įrangos licencijas ar naudoti atvirojo kodo ar kitas nemokamas programas, nepažeisdamas licencijų sąlygų;
• kurdamas savo produktus, paslaugas ir visa tai, kas juos pristato, būti originalus;
• individualiai rengti savo veiklos dokumentus, įskaitant ir internetinės svetainės privatumo politiką bei taisykles, jų nekopijuoti iš kitų svetainių.