Ką reiškia autorių teisės ir kas yra jų saugomas objektas?

Įstatymas autorių teisių objektą apibrėžia kaip originalų literatūros, mokslo ir meno kūrinį, kuris yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. Įstatyme pateikiamas nebaigtinis (neišsamus) autorių teisių objektų sąrašas, kuriame be kita ko yra knygos, straipsniai, išreikšti bet kokia forma, įskaitant elektroninę, kompiuterių programos, audiovizualiniai kūriniai (pavyzdžiui, videoklipai), fotografijos kūriniai. Autorių teisių objektais gali būti ir kiti minėtame sąraše neapibrėžti kūriniai. Kūrinys yra saugomas autorių teisėmis, jeigu jis atitinka visas šias tris sąlygas:

1. Kūrinys yra autoriaus kūrybinės veiklos rezultatas.

Dėl šios sąlygos ir dėl to, kad autorius, pagal įstatymo nuostatas, visada yra kūrinį sukūręs fizinis asmuo, pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius įstatymus dirbtinio intelekto (angl., Artificial Intelligence ar AI) sukurtas kūrinys greičiausiai nebūtų saugomas autorių teisių.

2. Kūrinys yra originalus.

Teisės aktai neapibrėžia originalumo sąvokos ar kriterijų, todėl bendros ir aiškios taisyklės, kada kūrinys laikomas originaliu, nėra. Teisės doktrinoje išskiriamas subjektyvus originalumas (kai yra tam tikras autoriaus asmenybės atspindys kūrinyje) bei objektyvus originalumas (kuriam nustatyti pakanka, kad kūrinys būtų savarankiškos autoriaus kūrybinės veiklos rezultatas). Taip pat originalumo laipsnis gali skirtis priklausomai nuo kūrinio pobūdžio. Kūrinio originalumas kaskart turi būti vertinamas, atsižvelgiant į kūrinio pobūdį bei kitas faktines aplinkybes.

3. Kūrinys yra išreikštas objektyvia forma.

Dėl šios sąlygos idėjos, principai, koncepcijos negali būti saugomos autorių teisių.

Autorių teisės nėra registruojamos. Jos atsiranda ir kūrinys yra saugomas automatiškai nuo pat kūrinio, atitinkančio minėtas tris sąlygas, atsiradimo momento. Todėl tam, kad autorių teisių apsauga galiotų, autorius neturi imtis kažkokių specialių veiksmų, kaip yra, pavyzdžiui, prekių ženklo atveju, kai reikia kreiptis dėl prekių ženklo registracijos pasirinktoje teritorijoje.

Kūriniai, saugomi autorių teisėmis, gali būti ženklinami © ženklu. Prie šio ženklo pridedamas autoriaus arba turtinių autoriaus teisių turėtojo vardas ar pavadinimas ir kūrinio pirmojo išleidimo metai. Šis autorių teisių apsaugos ženklas nėra privalomas ir jo naudojimas nedaro įtakos autorių teisių apsaugos galiojimui.

Būna situacijų, kai autorių teisių apsaugos ženklas nėra reikalingas ir vietoje jo kūriniai gali būti ženklinami CC ženklu. Apie tai plačiau skaitykite Naujienų skiltyje „CC Creative Commons“ prieš „© visos teisės saugomos“.

Autorių teisės yra turtinės ir neturtinės.

Turtinės autorių teisės apima iš esmės visa tai, kas susiję su kūrinio panaudojimu bei komercializavimu, pavyzdžiui, teisę atgaminti, platinti, viešai rodyti kūrinį ir pan. Būtent šios turtinės teisės gali būti perleidžiamos (visos kartu ar jų dalis) ar suteikiamos naudoti licencijos pagrindu. Pagal bendrą taisyklę, Lietuvoje turtinės autorių teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po autoriaus mirties. Svarbu, kad skirtingose valstybėse turtinių autorių teisių galiojimo terminas gali skirtis ir kartais jis yra siejamas su kūrinio pirmojo viešo paskelbimo data.

Neturtinės autorių teisės yra autorystės teisė, teisė į autoriaus vardą ir teisė į kūrinio neliečiamybę. Neturtinės teisės visada priklauso autoriui, fiziniam asmeniui, ir yra neperleidžiamos. Autorių asmeninės neturtinės teisės saugomos neterminuotai.

Autorių teisės yra pati plačiausiai ir universaliausiai taikoma intelektinės nuosavybės rūšis. Šiuo metu 181 valstybė yra prisijungusi prie Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos, kuri nustato kertinius autorių teisių apsaugos principus. Todėl kitaip nei prekių ženklų, dizaino ar patentų atveju, kai registruojama intelektinė nuosavybė saugoma tik toje teritorijoje, kur ji yra registruota, bendrąja prasme, autorių teisių apsauga galioja be teritorinių ribų.

Nepaisant to, atskirose valstybėse egzistuoja autorių teisių apsaugos skirtumų, į kuriuos būtina atsižvelgti. Siekdami palengvinti šį uždavinį verslui, Doko teisininkai prisidėjo prie viešai ir nemokamai pasiekiamo elektroninio leidinio International Comparative Legal Guide – Copyright 2023, kuriame galima rasti informaciją apie autorių teisių apsaugą įvairiose valstybėse ir ją palyginti.

Įstatymas numato, kad kūrinio, sukurto atliekant tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, autorius yra fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, sukūrę kūrinį. Turtinės autorių teisės į kūrinį, kurį sukūrė darbuotojas atlikdamas tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, išskyrus kompiuterių programas, 5 metams pereina darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje. Minėtas 5 metų terminas netaikomas programinei įrangai ir jos atveju darbdavys tampa turtinių autorių teisių turėtoju visam tokių teisių galiojimo laikotarpiui.

Šios įstatymo nuostatos reiškia, kad:

• darbuotojas yra visų kūrinių, kuriuos jis sukūrė vykdydamas darbo funkcijas, autorius (ar darbuotojų grupė – bendaautoriai), ir neturtinės autorių teisės priklauso jam (jiems);
• darbuotojui sukūrus programinę įrangą, turtinės autorių teisės į ją pereina darbdaviui visam tokių teisių galiojimo laikotarpiui, nepriklausomai nuo to, ką numato darbo sutartis ar kita darbdavio su darbuotoju sudaryta sutartis;
• darbuotojui sukūrus bet kokį kitą nei programinė įranga kūrinį (pavyzdžiui, parašius tinklaraščio įrašą, parengus produkto aprašymą, nufotografavus ar nufilmavus produktus), turtinės autorių teisės į tokį kūrinį pereina darbdaviui 5 metų laikotarpiui arba kitam terminui, jeigu tai yra aptarta darbo ar kitoje sutartyje.

Taigi, jeigu darbdavys su darbuotoju aiškiai neaptaria autorių teisių likimo darbo sutartyje, darbdavys neįgyja autorių teisių į darbuotojų sukurtus kūrinius visam tokių teisių galiojimo laikotarpiui. Praktikoje tokiais atvejais iškyla ir daugiau klausimų, keliančių nesutarimus tarp darbdavio ir darbuotojo, pavyzdžiui, jeigu nėra aiškiai aptartos darbuotojo darbo funkcijos, gali būti neaišku, ar kūrinys patenka į minėtą įstatymo normą, nebūna aišku, kas nutinka su kūriniais, kuriuos darbuotojas kūrė ne darbo metu, tačiau naudodamasis darbdavio kompiuteriu, fotoaparatu ar kitu įrankiu ir pan. Todėl teisininkai visada pataria nepasikliauti vien tik minėtomis įstatymų normomis ir autorių teisių bei kitų intelektinės nuosavybės teisių likimą aiškiai aptarti darbo sutartyje.

Autorių teisių perleidimas – tai tarsi nuosavybės teisės perleidimas, kai kalbame apie materialius dalykus. Perleidžiamos gali būti taip vadinamos turtinės autorių teisės (pavyzdžiui, teisė platinti kūrinį, teisė jį modifikuoti ir pan.). Turtinės autorių teisės gali būti perleistos visos arba tik kai kurios iš jų. Perleidimas gali galioti visą autorių teisių galiojimo laiką arba trumpiau. Taip pat teisės gali būti perleidžiamos tik apibrėžtoje teritorijoje (pavyzdžiui, tik Lietuvoje).

Licencija – tai tarsi nuoma materialių objektų atveju. Kai suteikiama licencija, užsakovui yra ne perleidžiamos, o suteikiamos autorių turtinės teisės. Gali būti, kad šios teisės suteikiamos išimtinai užsakovui (pavyzdžiui, kai sukuriama speciali programinė įranga), arba licencija gali būti neišimtinė (kai tokios teisės gali būti suteiktos daugeliui asmenų, pavyzdžiui, Microsoft licencijos). Kaip ir teisių perleidimo atveju, svarbus yra teisių galiojimo terminas, teritorija.

Visus šiuos klausimus svarbu aiškiai aptarti sutartyje. Nuo sutarties formuluočių priklausys, ar užsakovas turės teisę naudoti sukurtą kūrinį ir kokia apimtimi.

Autorių teisės yra viena aktualiausių ir dažniausių intelektinės nuosavybės rūšių kiekviename versle. Plačiau apie tai, kokius autorių teisių objektus verslas naudoja ir kokių veiksmų turi imtis, skaitykite Naujienų skiltyje: Ką reiškia autorių teisės ir kas yra jų saugomas objektas?