Turinys iš interneto, atvaizdas ir citata — kaip naudoti?

Klausimai dėl turinio naudojimo ir kada tą galima daryti be sutikimo kyla įvairiose situacijose. Vienas dažniausiai pasitaikančių atvejų yra kai ketinama tokį turinį naudoti internete, pavyzdžiui, savo turinio apipavidalinimui socialinėje žiniasklaidoje ar tinklaraštyje. Taip pat dažnai ketinama panaudoti kitų asmenų kūrinius ar atvaizdus (dažniausiai, įžymybių, tiek gyvų, tiek mirusių) ant savo produktų, pavyzdžiui, marškinėlių, ar kaip dalį kuriamo produkto, pavyzdžiui virtualios realybės žaidimo ar NFT produkto.

Tenka pastebėti, kad vyrauja neteisingas mitas, jog tai, kas paskelbta internete, yra visų ir tokį turinį galima naudoti laisvai, neprašant niekieno sutikimo. Tačiau tai tikrai yra tik mitas, kurio paisymas, deja, dažnai gali sąlygoti ginčą su teisių turėtoju, iš to kylančią pareigą atlyginti nuostolius ir žalą neteisėtai naudojusio turinį verslo reputacijai.

Dažnai, ypač socialiniuose tinkluose, tenka matyti nuotraukas, paveikslėlius ar video turinį su prierašu „nuotrauka iš interneto“, „paveikslėlis skolintas“ arba „asociatyvinė nuotrauka“. Kitas dažnas atvejis – komercinės socialinio tinko paskyros įrašas su nuotraukomis, atsiųstomis iš Pinterest.

Tačiau nuotraukų ar paveiksliukų tiesiog iš interneto be autoriaus leidimo naudoti negalima, nes taip pažeidžiamos autorių teisės. Jokios nuorodos ar prierašai situacijos nekeičia. Autoriaus nurodymas taip pat ne. Nuotraukos buvimas Pinterest nepanaikina jos autorystės ir nesuteikia tai nuotraukai jokio specialaus statuso (juk į Pinterest įkelti galėjo bet kas). Net jeigu turinį internete (savo svetainėje, Facebook, Instagram, Pinterest ar kur kitur) patalpino pats autorius, tai nereiškia, kad turinys tapo viešo naudojimo.

Nepaisant to, internete tikrai galima rasti daug turinio, kurį autoriai leidžia naudoti net ir komerciniams tikslams. Toks leidimas gali būti išreikštas viešai paskelbta licencija, pvz. CC Creative Commons. Licencijos gali būti įvairių tipų. Gali būti leidžiama naudoti turinį komerciniams tikslams be apribojimų, gali būti prašoma nurodyti autorių ir pan. Tokį turinį galima rasti įvairiose bazėse internete, kur taikomos CC ar panašios licencijos, ir jos gali būti tiek mokamos (pavyzdžiui, Shutterstock), tiek nemokamos (pavyzdžiui, Pixabay).

Tuo tarpu komerciniais tikslais naudojant nuotraukas neturint autoriaus sutikimo, galima gauti Cease and Desist Letter (reikalavimą nutraukti naudojimą, susimokėti licencinį mokestį už tą laikotarpį, kai buvo naudota, ir atlyginti teisines išlaidas).

Ką reikėtų žinoti, jeigu socialinėje žiniasklaidoje, interneto svetainėje, tinklaraštyje, reklaminėje medžiagoje ar pan. norite panaudoti nuotraukas ar video su žmonių veidais (atvaizdais)? Ar yra skirtumas, jeigu užfiksavote draugą, nepažįstamų žmonių grupę gatvėje, ar dalyvius jūsų įmonės organizuotame renginyje?

Šis klausimas iš teisinės pusės susideda iš dviejų dalių: pirma, tai asmens teisė į atvaizdą, antra, – autorių teisės į nuotrauką ar video.

Fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Čia svarbu pabrėžti tai, kad įstatymai numato du atskirus sutikimus. Pirma, sutikimas būti fotografuojamam/filmuojamam, antra – sutikimas, kad ta fotografija ar vaizdo medžiaga būtų naudojama. Tai reiškia, kad jeigu asmuo neprieštaravo, kad jį fotografuotumėte, tai nereiškia, kad jis sutiko, kad šią nuotrauką naudotumėte viešai. Tam būtinas atskiras sutikimas. Ir nesvarbu, ar tas asmuo yra jūsų draugas, ar gatvėje sutiktas nepažįstamasis.

Teisės aktai nenustato reikalavimų sutikimo formai. Kai kalbame apie sutikimą būti fotografuojamam ar filmuojamam, yra pripažįstama, kad pakankamas neprieštaravimas. Tačiau fotografijos ar video naudojimui komerciniais tikslais rekomenduotina gauti rašytinį ar kitaip aiškiai išreikštą sutikimą. Šį požiūrį pastiprina ir Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimai. BDAR kontekste svarbu gauti informuotą sutikimą. Tai reiškia, kad sutikime turi būti aiškiai nurodyta, kur ir kokiu tikslu nuotraukos bus naudojamos. Prašymas duoti sutikimą turi būti aiškiai atskirtas nuo kitų klausimų, pateiktas suprantamai ir aiškiai. Vėliau nuotrauka ar video gali būti naudojami tik tokiais tikslais ir tik ten, kaip nurodyta sutikime.

Yra kelios išimtys, kai sutikimas nėra reikalingas:

• Viena išimtis yra taikoma viešiems asmenims. Sutikimas nereikalingas, jeigu nuotraukos naudojimas yra susijęs su to asmens visuomenine veikla, tarnybine padėtimi. Ši išimtis taip pat nėra absoliuti, tačiau tai jau atskira tema.
• Kita išimtis – kai fotografuojama ar filmuojama viešoje vietoje. Tačiau yra nustatytos tam tikros ribos. Bendra taisyklė yra tokia, kad fotografuoti ar filmuoti viešoje vietoje galima ir publikuoti nuotrauką ar video taip pat galima, jeigu tai nepažeis asmens garbės ir orumo. Tačiau naudoti tokį turinį komercinėje veikloje (pavyzdžiui, savo verslo reklamoje) galima tik su asmens sutikimu, jeigu toje nuotraukoje ar video galima identifikuoti asmenį. Galimybės identifikuoti asmenį nereikėtų vertinti labai siaurai. Pavyzdžiui, tam tikrais atvejais asmenį galima identifikuoti net ir tada, kai nematyti jo veido. Kitas svarbus momentas – vaikai jokiais atvejais negali būti identifikuojami, nebent yra gautas tėvų sutikimas.

Taigi jeigu fotografuojate ar filmuojate jūsų organizuojamame renginyje (seminare, parodos pristatyme ar pan.), būtų taikoma viešos vietos išimtis. Tačiau, jeigu šias nuotraukas ar video naudosite komerciniais tikslais (o tai yra plati sąvoka ir, pavyzdžiui, talpinimas socialinės žiniasklaidos verslo paskyroje dažnai būtų laikomas komerciniu panaudojimu) ir jose galima atpažinti asmenis, turite gauti jų sutikimus.

Po asmens mirties sutikimą dėl jo atvaizdo naudojimo gali duoti jo sutuoktinis, tėvai ar vaikai. Todėl kai kalbame apie Lietuvos žymaus žmogaus atvaizdo naudojimą po jo mirties, reikėtų vadovautis šia taisykle. Pradžioje rekomenduotumėme gerai išsiaiškinti situaciją, surinkti informaciją iš oficialių šaltinių, o tuomet kreiptis rašytinio sutikimo.

Svarbu, kad ne lietuvių įžymybių atvaizdų naudojimui bus taikoma ne Lietuvos, o atitinkamos užsienio šalies teisė. Kiekvienu atveju reikėtų žiūrėti atskirai. Siūlytumėme pradėti nuo oficialių šaltinių informacijos paieškos. Vienais atvejais, kaip ir Lietuvoje, bus reikalingi artimųjų sutikimai, kitais atvejais šios teisės gali būti suteiktos specialiems fondams ar kitoms organizacijoms. Taip pat galimi atvejai, kai asmens atvaizdams, o taip pat vardams ir pavardėms, bus taikoma ir prekių ženklų apsauga (taip yra ir Merlin Monro atveju, taip pat, pvz., Alberto Einšteino atveju). Tuomet bus reikalinga ir prekių ženklo licencija.

Kiekvienu atveju, ieškant informacijos internete, rekomenduojam remtis tik oficialiais šaltiniais, pasitikrinti informacijos patikimumą, kad nesusidurtumėte su apsimetėliais „teisių turėtojais“.

Jeigu komerciniais tikslais ketinate naudoti kažkieno sukurtą nuotrauką ar video, tai taip pat bus ir autorių teisių objektas. Todėl papildomai prie sutikimo dėl asmens atvaizdo naudojimo, turėsite gauti ir nuotraukos ar video autoriaus sutikimą.

Jeigu fotografavimui ar filmavimui samdote ne savo įmonės darbuotoją, užsitikrinkite, kad su juo būtų sudaryta sutartis bei joje tinkamai aptarti autorių teisių klausimai.

Kitas aktualus klausimas – kada galima naudoti kitų autorių citatas? Aiškaus ir vienareikšmio atsakymo nėra. Tai priklauso nuo to, kokį kūrinį, kur, kokiais tikslais norite cituoti. Toliau panagrinėsime kelis dažniausiai pasitaikančius atvejus.

Šiuo atveju dažniausiai kalbėsime apie citavimą, tikrąja to žodžio prasme. Tai yra apie kito autoriaus knygos, straipsnio ar kito literatūros ar mokslo kūrinio citavimą savo literatūros ar mokslo kūrinyje. Iš esmės toks citavimas yra leidžiamas be autoriaus sutikimo. Tačiau tam jis turi atitikti kelias sąlygas:

• Pirma, citata turi būti nedidelė kūrinio dalis. Leidžiamas citatos dydis neapibūdinamas žodžių ar eilučių skaičiumi. Tai būtų vertinama kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į kitas citavimo aplinkybes, tikslus.
• Antra, tokia kūrinio dalis turi būti išties naudojama kaip citata (pvz., kritikos ar apžvalgos tikslais). Naudodami citatą, galite siekti pagrįsti savo ar kito asmens teiginius ar juos iliustruoti.
• Trečia, toks panaudojimas turi būti sąžiningas ir neviršyti citavimo tikslui reikalingo masto. Reikalavimas, jog panaudojimas būtų sąžiningas, turėtų būti suprantamas tiek atgaminimo masto, tiek citavimo tikslo prasme. Paprastai pripažįstama, kad citavimas yra pagrįstas, kai tai daroma informacijos pateikimo, mokslo, tyrimo ir pan. tikslais.
• Ketvirta, turi būti nurodomas šaltinis ir autoriaus vardas.

Jeigu jūsų ketinamos naudoti kito autoriaus teksto dalys neatitinka šių reikalavimų, turėtumėte gauti autoriaus sutikimą.

Taip pat svarbu, kad citavimo išimtis taikoma literatūros ir mokslo kūriniams ir netaikoma meno kūriniams, pavyzdžiui, dainoms, filmams.

Aptarta citavimo išimtis yra taikoma, kai cituojama kitame kūrinyje. Ar jūsų gaminami marškinėliai ar kitas gaminys gali būti kūrinys autorių teisių prasme? Matyt, ne visais atvejais. Net jeigu ir taip, būtų sunku pagrįsti, kad citata taip naudojama kritikos ar apžvalgos tikslais. Todėl tokioje situacijoje dažniausiai reikės gauti autoriaus sutikimą.

Išimtis būtų kūrinio, kurio autorių teisių galiojimas jau pasibaigęs, citavimas. Nors kitų valstybių teisės aktai gali numatyti ir kitą autorių teisių galiojimo terminą, Lietuvoje ir daugelyje pasaulio valstybių autorių turtinės teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po autoriaus mirties. Todėl cituodami, pavyzdžiui, Viljamą Šekspyrą, jo teisių nepažeisite. Tačiau visais atvejais rekomenduotumėme nurodyti autorių, kadangi autorių neturtinės teisės galioja neterminuotai.