Konfidencialumo sutartis ar susitarimas (anglų kalba – Non-Disclosure Agreement arba NDA) reikalingi, kai ketinate atskleisti verslo idėją ar kitą konfidencialią informaciją potencialiam partneriui, investuotojui, paslaugų teikėjui ar kitam asmeniui.

Konfidencialumo sutartyje reikia apsibrėžti konfidencialios informacijos apimtį ir su tuo susijusius konfidencialumo įsipareigojimus. Reikia nepamiršti numatyti išimčių, kada informacija nebus laikoma konfidencialia. Taip pat gali būti numatytos netesybos (kompensacija) už įsipareigojimų pažeidimus.

Konfidencialumo susitarimai gali būti dalimi kitos sutarties (pavyzdžiui, paslaugų sutarties), arba gali būti sudaromi kaip atskiras dokumentas. Atskiras dokumentas bus ypač tinkamas, jeigu norėsite jį pasirašyti derybų ar bendravimo pradžioje, dar nesant pagrindinės sutarties.

Konfidencialumo susitarimą (NDA) galite susikurti Doko pagalba.

Konfidencialumo susitarimas taip pat gali būti reikalingas su darbuotoju. Jį taip pat galite susikurti su Doku.

Kai samdomas paslaugų teikėjas ir paslauga yra susijusi su kūrybine veikla (pavyzdžiui, kuriama programinė įranga, interneto svetainė, logotipas, konstruojami ar siuvami drabužiai, projektuojamas statinys ir t.t.), paslaugų rezultatas beveik visais atvejais bus intelektinės nuosavybės objektas. Jis gali būti saugomas autorių teisėmis, taip pat registruojamas kaip dizainas, prekių ženklas arba patentas.

Jeigu užsakovas su paslaugų teikėju raštu nesusitars kitaip, visos šios intelektinės nuosavybės teisės liks paslaugų teikėjui. Ką tai reiškia? Paslaugų teikėjas galės naudoti tuos pačius kūrinius kitur (taip pat ir teikdamas paslaugas užsakovo konkurentams), savo vardu įregistruoti su tuo susijusius dizainus, prekių ženklus ar net patentus, o užsakovas neturės galimybių įrodyti ar apginti savo teisių į paslaugų rezultatus. Todėl, jeigu užsakovo tikslas yra įgyti išskirtines teises į paslaugų rezultatą (pavyzdžiui, galėti įgytą programinę įrangą perleisti, logotipą registruoti kaip prekių ženklą, apginti savo teises, jeigu kitas asmuo naudos klaidinančiai panašų žymenį ar nesąžiningai kopijuos produktą), užsakovas ir paslaugų teikėjas turi raštu susitarti dėl intelektinės nuosavybės teisių į paslaugų rezultatą perėjimo užsakovui.

Svarbu, kad susitarime dėl intelektinės nuosavybės būtų aptartos visos esminės sąlygos, kaip reikalauja įstatymai. Tokie susitarimai gali būti dalimi kitos sutarties (pavyzdžiui, paslaugų sutarties), arba gali būti sudaromi kaip atskiras dokumentas. Plačiau apie tai skaitykite čia.

Susitarimą dėl intelektinės nuosavybės galite susikurti Doko pagalba.

Prieš atskleisdami konfidencialią informaciją, sudarykite konfidencialumo susitarimą (NDA). Jį galite susikurti Doko pagalba.

Taip pat įvertinkite, ar paslaugų rezultatas gali būti saugomas intelektinės nuosavybės teisėmis (pavyzdžiui, kuriama programinė įranga, interneto svetainė, logotipas, konstruojami ar siuvami drabužiai, projektuojamas statinys ir t.t.). Jeigu taip, taip pat sudarykite susitarimą dėl intelektinės nuosavybės. Jį galite susikurti Doko pagalba.

Yra atvejų, kai papildomai taip pat verta susitarti ir dėl išimtinumo ar nekonkuravimo (pavyzdžiui, kad tam tikrą konkretų laikotarpį ir apibrėžtoje teritorijoje paslaugų teikėjas neteiks tokių pačių paslaugų užsakovo konkurentams ar nekonkuruos su užsakovo veikla). Tačiau tokie įsipareigojimai turi būti gerai pasverti ir įvertinti, priklausomai nuo situacijos, jie neturi nepagrįstai riboti paslaugų teikėjo veiklos. Todėl prieš tariantis dėl tokio pobūdžio įsipareigojimų geriau pasikonsultuoti su teisininkais. Atkreipkite dėmesį į tai, kad tinkamai aptarus konfidencialumo įsipareigojimus ir teises į paslaugų rezultatus, gali būti pasiektas labai panašus efektas.

Paslaugų sutartims įstatymai nenumato privalomos rašytinės formos, išskyrus atvejus, jeigu sutartis yra tarp fizinių asmenų, jos suma viršija 1 500 EUR ir ji nėra įvykdoma sudarymo metu.

Tačiau svarbu, kad dėl kai kurių elementų, kuriuos galite norėti įtraukti į paslaugų sutartį, turi būti susitariama raštu. Vienas svarbiausių elementų šiuo atveju yra susitarimas dėl intelektinės nuosavybės teisių perdavimo užsakovui, kuris turi būti sudaromas raštu. Todėl jeigu ketinate dėl to susitarti teisių į paslaugų rezultatą perdavimo užsakovui, turite sudaryti rašytinį susitarimą. Susitarimą dėl intelektinės nuosavybės galite susikurti Doko pagalba.

Taip pat įstatymai numato kai kurias kitas išimtis, kai reikalinga rašytinė forma, pavyzdžiui, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.

Tad nors ir dėl paslaugų teikimo galima tartis žodžiu, esmines susitarimo sąlygas (pavyzdžiui, paslaugų apimtis, kainą, terminus) rekomenduotumėme aiškiai aptarti ir raštu. Tam nebūtina paslaugų sutarties forma, pakaks, jeigu bus susitariama elektroniniu paštu (jeigu pagal el. pašto adresus ar laiškuose pateiktą informaciją galima identifikuoti asmenis) ar kitomis elektroninėmis priemonėmis. Plačiau apie sutarčių pasirašymą elektroniniu būdu skaitykite Naujienų skiltyje.

Net ir tuo atveju, kai rašytinė sutarties forma yra privaloma, jos nesilaikymas nedaro sutarties negaliojančia, nebent konkrečiu atveju įstatymai numato kitaip. Tačiau įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. Taip pat, susitarimo sąlygų neužfiksavus raštu ir kilus ginčui, gali būti sunku įrodyti, dėl kokių sąlygų buvo susitarta.

Sutarties (teisine) prasme, sutartys, sudaromos vykdant individualią veiklą ar veikiant pagal verslo liudijimą, iš esmės niekuo nesiskiria nuo įmonių (juridinių asmenų) sudaromų sutarčių.

Svarbu, kad kai vykdydami individualią veiklą (pagal pažymą ar verslo liudijimą) sudarote sutartį, veikiate kaip verslo subjektas (verslininkas). Todėl sutartys su fiziniais asmenimis (kurie veikia su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais)) bus vartojimo sutartys. Atkreipkite dėmesį, kad vartojimo sutartims ir santykiams su vartotojais taikomi specialūs įstatymų reikalavimai, pavyzdžiui, vartotojų informavimo pareigos, sutarčių nuostatų sąžiningumas ir pan.

Įvertinkite taip pat ir mokestines prievoles bei pasekmes, kurios skirsis priklausomai nuo veiklos formos.