Verslo idėjos ir konfidencialios informacijos apsauga

Idėja nesaugoma. Jos negalima patentuoti ar kitaip registruoti, jai netaikoma autorių teisių apsauga. Tad ar yra galimybė apsaugoti verslo idėją ir saugiai ją atskleisti potencialiam partneriui ar investuotojui?

Trumpas atsakymas į šį klausimą būtų toks: galimybė priklauso nuo verslo idėjos išvystymo ar įgyvendinimo lygio ir jūsų veiksmų, kai dalinatės informacija su trečiaisiais asmenimis.

Tol, kol tai tik verslo idėja jūsų galvoje, apsaugoti ją yra mažai galimybių. Tačiau šiame etape apie teisinę apsaugą dar ir per anksti galvoti. Tikroji idėjos vertė atsiras tik tuomet, kai ją išvystysite, įgyvendinsite.

Tuo tarpu idėjos vystymo stadijoje jau reikėtų pradėti galvoti apie tai, kokia intelektinė nuosavybė bus aktuali ir kaip ją apsaugosite.

Pavyzdžiui, jeigu kursite produktą, jis gali būti patentuojamas ar gali būti saugomas jo dizainas. Internetinio verslo atveju teisinė apsauga galės būti taikoma svetainės dizainui, tekstams, kitam apipavidalinimui. Svarbu iš anksto įvertinti, kokia teisinė apsauga galima ir, kai jau tai yra įmanoma, atlikti su tokios apsaugos įtvirtinimu susijusius veiksmus, pavyzdžiui, pateikti paraišką dėl dizaino, prekių ženklo registracijos, ar aiškiai raštu susitarti dėl intelektinės nuosavybės teisių perėjimo jums su dizaineriu, programuotoju ar kitu autorių teisių objektą kuriančiu asmeniu. Šie veiksmai padės apginti jūsų verslą nuo nesąžiningų potencialių partnerių ar kitų konkurentų veiksmų.

Jeigu turite darbuotojus, su jais rekomenduotumėme pasirašyti konfidencialumo susitarimus (plačiau apie tai skaitykite čia). Papildomai, su darbuotojais, turinčiais specialių žinių ar gebėjimų, kurie gali būti pritaikyti konkuruojančioje su darbdaviu įmonėje, įstaigoje, organizacijoje ar pradėjus vykdyti savarankišką veiklą ir taip padaryti darbdaviui žalos, galima sudaryti ir nekonkuravimo susitarimus (plačiau skaitykite čia). Taip pat darbo sutartyse reikėtų aiškiai aptarti, kad visa intelektinė nuosavybė, kurią darbuotojas sukurs vykdydamas darbo funkcijas, pereis darbdaviui.

Dažnu atveju galima ir konfidencialios informacijos arba komercinių paslapčių teisinė apsauga. Tai patvirtino ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas (LAT), viešai nemažai aptartoje byloje patenkinęs ieškovo – nedidelio internetinio projekto savininko reikalavimus dideliam rinkos žaidėjui byloje dėl nesąžiningos konkurencijos, pasinaudojus derybų metu suteikta konfidencialia informacija ir įkūrus konkuruojantį verslą.

Teisės aktai nenumato bendros, visiems atvejams tinkamos konfidencialumo pareigos. Sudarydamos sutartis, šalys dažniausiai apsibrėžia konfidencialios informacijos apimtį ir su tuo susijusius konfidencialumo įsipareigojimus. Tačiau ką daryti, jeigu dar tik vyksta derybos ir sutartis dar nesudaryta?

Saugiausias būdas – sudaryti ketinimų protokolą ar kitą panašaus pobūdžio dokumentą, kuris nebus įpareigojantis potencialaus sandorio, dėl kurio deramasi, prasme, tačiau įtvirtins derybų pradžią, o kartu ir apibrėš šalių susitarimą dėl konfidencialios informacijos apsaugos.

Taip pat galimas atskiras, specialiai konfidencialumo įsipareigojimams skirtas dokumentas. Rinkitės Konfidencialumo susitarimą (NDA) investuotojui ar pirkėjui, jeigu informaciją ketinate atskleisti investuotojui ar įmonės / verslo pirkėjui, Konfidencialumo susitarimą (NDA) prie paslaugų sutarties, jeigu reikia užsitikrinti konfidencialumą paslaugų teikėjo ir užsakovo tarpusavio santykiuose, arba Konfidencialumo susitarimą (NDA) juridinio asmens dalyviui, jeigu reikalingas susitarimas tarp juridinio asmens ir jo dalyvio: akcininko, steigėjo, nario, dalininko.

Net jeigu nutiko taip, kad derybos vyksta, o šalys nėra nieko pasirašiusios, apsaugoti konfidencialią informaciją dar galima. Būtent tokiais argumentais ir grindžiama LAT nutartis minėtoje byloje.

Civilinis kodeksas numato, jog jeigu viena šalis derybų metu suteikia kitai šaliai konfidencialią informaciją, tai kita šalis, sužinojusi ar gavusi šią informaciją, privalo jos neatskleisti ar nenaudoti savo tikslams neteisėtu būdu nepaisant to, ar sutartis sudaryta, ar ne. Šią pareigą pažeidusi šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.

Jeigu šalys nėra sudariusios jokio rašytinio dokumento, kuriame būtų apibrėžta konfidencialios informacijos apimtis, apie tai, kad pateikiama informacija yra konfidenciali, dažniausiai turi būti aiškiai pareikšta. Tai galima padaryti įvairiais būdais. Pavyzdžiui, nurodant elektroniniame laiške, kuriuo siunčiama informaciją elektroniniu paštu, darant pristatymą ar perduodant informaciją popieriuje, atitinkamai prezentacijoje ar ant perduodamos informacijos galėtų būti konfidencialumo žyma, ir pan.

LAT taip pat pabrėžė, kad tam tikrais atvejais, net ir aiškiai nenurodžius, kad informacija yra konfidenciali, jos konfidencialumas gali būti aiškus ir nedvejotinas. Tai gali lemti sutarties pobūdis, suteikiamos informacijos prigimtis (pavyzdžiui, informacija, atitinkanti komercinės paslapties požymius) arba šalių padėtis (pavyzdžiui, jeigu šalys yra konkurentai).

Tiems, kurie džiaugėsi (ar piktinosi), kad LAT įtvirtino idėjos teisinę apsaugą ir jaunas verslas nuo šiol galės ramiai dalintis informacija su potencialiais investuotojais ar partneriais, reikėtų pasakyti, kad taip nėra. Idėjos teisinės apsaugos teismas nenustatė. Tol, kol verslo idėja yra tik idėja, ji nėra saugoma. Tuo tarpu išvystytai idėjai galima taikyti konfidencialios informacijos teisinę apsaugą. Tačiau, siekiant apsisaugoti, geriau nepasikliauti tikėjimu, kad jūsų informacija privalo išlikti konfidenciali pagal nutylėjimą, o imtis atitinkamų veiksmų: sudaryti ketinimų protokolą, konfidencialumo sutartį ar kitą dokumentą.