Vartotojų teisės: reguliuojami atsiliepimai ir išpardavimai

Europos Sąjungos vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reforma skatina skaidrumą bei didina baudas. Jau įprasta tampa praktika, kai baudos skaičiuojamos procentais nuo metinės apyvartos.

Naujai priimta Direktyva 2019/2161 (toliau – Direktyva) papildo keletą kitų direktyvų, reglamentuojančių vartotojų teisių apsaugą, pavyzdžiui, Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą, perkelia gerąją elektroninių prekyviečių praktiką į įstatymus bei riboja apgaulingus prekybininkų metodus. Direktyvos nuostatas įgyvendinantys Civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) pakeitimai, susiję su nuolaidų taikymu, jau galioja, o kiti Civilinio kodekso ir Nesąžiningos komercinės veiklos draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) pakeitimai įsigalios nuo 2022 m. gegužės 28 d.

Prekiautojo ar paslaugos teikėjo reitingas lemia vartotojų apsisprendimą įsigyti prekę ar paslaugą. Daugelyje elektroninių prekyviečių, pavyzdžiui, „Amazon“, „Etsy“) ir kitų paslaugas siūlančių platformų vertinimus ar komentarus apie įsigytas prekes ar paslaugas gali palikti tik jas įsigiję vartotojai, o netikri atsiliepimai yra draudžiami ir už juos griežtai baudžiama.

Prekyvietės ir platformos, kurios atsiliepimus leidžia palikti bet kam, turės sukurti sistemas, kaip užtikrinti, kad asmuo, paliekantis komentarą, tikrai įsigijo komentuojamas prekes ar paslaugas. Be to, kaip nesąžininga komercinė veikla bus laikomas ir netikrų vartotojų komentarų ar rekomendacijų pateikimas, pavedimas tai padaryti kitam juridiniam arba fiziniam asmeniui, vartotojų atsiliepimų arba rekomendacijų socialinėse medijose iškraipymas, siekiant reklamuoti produktus.

Vartotojai, atlikdami prekių ar paslaugų paiešką, dažniausiai vertina informaciją, pateikiamą pirmame puslapyje. Todėl kai kurios platformos prekiautojams už papildomą mokestį siūlo įsigyti vietą aukštesnėje pasiūlymų vartotojui pozicijoje.

Įstatymas reikalauja, kad vartotojai būtų atitinkamai informuoti, kokiais kriterijais vadovaujantis yra pateikiami jo atliktos paieškos rezultatai, t. y., vartotojai privalo būti informuoti, jeigu vienas ar kitas pasiūlymas rodomas aukščiau todėl, kad už jį buvo sumokėta.

Mėgstama sakyti, jog po 2009 metų finansų krizės Lietuvių pirkimo įpročiai yra paremti akcijomis – perkama tik tada, kai prekei yra taikoma nuolaida. Prekybininkai kartais sukuria netikrus „išpardavimus“ – pakelia kainą ir pasiūlo atitinkamą nuolaidą, taip vartotojus skatindami pirkti.

Šios praktikos, įsigaliojus naujam reguliavimui, teks atsisakyti. Civilinis kodeksas reikalauja, kad, pristatant nuolaidas, vartotojams būtų pateikta informacija apie mažiausią buvusią prekės kainą per 30 dienų. Jei prekės kaina mažinama laipsniškai, ankstesne kaina yra laikoma iki pirmojo sumažinimo buvusi prekės kaina. Išimtys gali būti taikomos greitai gendančioms prekėms arba prekinę vertę greitai prarandantiems daiktams.

Civilinis kodeksas reikalauja, kad vartotojas būtų informuotas, jeigu prekių kainodara buvo pritaikyta specialiai jam/ jai, t. y., vartotojas privalės būti informuotas, kad siūlomos prekės ar paslaugos kainos pasiūlymas buvo parengtas individualiai vartotojui, naudojant specialius algoritmus, kurie kainą pritaikė pagal ankstesnius vartotojo paieškų rezultatus, naudojamą kompiuterinę įrangą ir kita.

Visuotinai žinoma, jog jeigu paslauga internete yra nemoka, tikėtina, jog vartotojas už ją sumoka asmens duomenimis.

Ne visos vartotojų teisės galiojo paslaugoms, kurios yra suteikiamos nemokamai. Civilinis kodeksas įtvirtina reikalavimą, jog vartotojams, kurie už skaitmenines paslaugas (pvz., debesijos paslaugos ir kt.) „sumoka“ asmens duomenimis, t. y., vartotojų pateikiami asmens duomenys naudojami ne tik sudaryti ir vykdyti skaitmeninių paslaugų sutartį ar įvykdyti įstatymų reikalavimus, įgyja ir vartotojams suteikiamas teises, pavyzdžiui, teisę atšaukti sutartį per 14 dienų nuo jos sudarymo.

Reikalavimai tampa geri tada, kai yra užtikrinamas jų laikymasis. Šiuo atveju vartotojų teisių reikalavimų įgyvendinimą siekiama užtikrinti didinant ir vienodinant baudas visoje Europos Sąjungoje. Jos bus skaičiuojamos procentais nuo prekiautojo apyvartos: 4 proc. nuo metinės apyvartos, o jeigu jos nepavyksta apskaičiuoti – iki 2 milijonų eurų.

Baudos procentais nuo apyvartos jau taikomos už Bendrojo duomenų apsaugos reglamento bei Reklamos įstatymo pažeidimus. Įsigaliojus Direktyvą įgyvendinantiems teisės aktams, tokios baudos bus taikomos už sąžiningų sutarčių sąlygų pažeidimus, vartotojų teisių pažeidimus bei nesąžiningą komercinę praktiką.

Taip pat vartotojai galės reikalauti asmeninių kompensacijų: kainos sumažinimo, sutarties nutraukimo ar piniginės kompensacijos dėl jų teisių pažeidimų.

Šie reikalavimai bus pradėti taikyti nuo 2022 m. gegužės 28 d. Verslininkai turėtų suskubti jiems pasiruošti, o naujų prekyviečių, elektroninių paslaugų ar platformų kūrėjai – įvertinti ir atsižvelgti į būsimus reikalavimus.

Siekdami padėti įsivertinti, ar verslas atitinka vartotojų teisių apsaugos reikalavimus, ir galbūt nustatyti taisytinus aspektus, parengėme kontrolinį sąrašą (angl. checklist). Pasitikrinkite!