Turistų duomenų teikimas į NTIS — pagrindinė informacija paslaugų teikėjams

Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas reikalavimas apgyvendinimo paslaugų teikėjams teikti visų lankytojų asmens duomenis į Nacionalinės turizmo informacinės sistemos (NTIS) eTuristas posistemę. Nors šia tema buvo nemažai kalbama žiniasklaidoje ir diskutuojama tarp apgyvendinimo paslaugų teikėjų, kai kurie, ypač smulkesni, apgyvendinimo paslaugų teikėjai dar vis jaučiasi nesaugūs, nežinodami, ar jiems ši pareiga taikoma ir kaip tinkamai ją įgyvendinti, nepažeidžiant lankytojų teisių ir Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimų.

Kadangi internete galima rasti publikacijų, viešintų Turizmo įstatymo keitimo procese, ne visa informacija išliko aktuali po įstatymo pakeitimo priėmimo ir įsigaliojimo, todėl taip pat klaidina, ypač kaimo turizmo paslaugų teikėjus. Todėl toliau apibendrinami aktualūs galiojantys reikalavimai ir pateikiami patarimai dėl asmens duomenų tvarkymo bei tinkamo turistų informavimo apie tokį tvarkymą.

Reikalavimas teikti turistų duomenis į NTIS eTuristas taikomas visoms Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) „licenciją“ turinčioms apgyvendinimo įstaigoms. Tiksliau tariant, pagal „licencijos“ tipą apgyvendinimo įstaigos yra skirstomos į dvi dalis:

• Klasifikuojamosios apgyvendinimo paslaugos (teikiamos turint apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą):
  • Viešbučiai
  • Svečių namai
  • Moteliai
  • Kempingai
• Neklasifikuojamosios apgyvendinimo paslaugos (jų teikimui pažymėjimas nėra reikalingas, tačiau apgyvendinimo paslaugų teikėjas turi būti įtrauktas į neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjų sąrašą, kurį tvarko VVTAT):
  • Jaunimo nakvynės namai (hosteliai)
  • Kaimo turizmo sodybos
  • Poilsio namai
  • Privataus apgyvendinimo paslaugos
  • Sanatorijos
  • Turistiniai laivai
  • Turistinės stovyklos

Su klasifikuojamomis apgyvendinimo paslaugomis, ko gero, yra aiškiau. Tačiau smulkesniems paslaugų teikėjams, pavyzdžiui, nuomojant vieną ar kelis namelius ar kambarius, pirmiausia gali kilti klausimas, kuriai neklasifikuojamai apgyvendinimo paslaugai tokia veikla turėtų būti priskirta. Turistų duomenų teikimo kontekste tai ypač aktualu dėl to, kad būtent tik kaimo turizmo paslaugų teikėjams įstatymas numato išimtis (žr. toliau).

Visos apgyvendinimo paslaugos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakyme.

Pasitikrinti, ar apgyvendinimo įstaiga įtraukta į neklasifikuojamų apgyvendinimo paslaugų teikėjų sąrašą, galima Licencijų informacinėje sistemoje.

Kaimo turizmo paslaugos – apgyvendinimo paslaugos, teikiamos kaimo gyvenamojoje vietovėje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 3.000 gyventojų, sudarant sąlygas tenkinti maitinimo, poilsio, pramogų ar renginių organizavimo poreikius. Taigi vienas pagrindinių kriterijų, išskiriančių kaimo turizmą iš kitų apgyvendinimo paslaugų – paslaugų teikimo vieta, kuri turi būti kaimas arba mažas miestas, turintis ne daugiau kaip 3.000 gyventojų.

Kaimo turizmo paslaugas gali teikti juridinis asmuo arba fizinis asmuo, turintis apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos) teikimui skirtą verslo liudijimą. Vien to, kad asmuo turi apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo) verslo liudijimą nepakanka, jis taip pat turi pateikti VVTAT pranešimą apie neklasifikuojamąsias apgyvendinimo paslaugas.

Apgyvendinimo paslaugų teikimas, nepateikus šio pranešimo, pažeidžia Turizmo įstatymo reikalavimus. Už šį pažeidimą Administracinių nusižengimų kodekso 129 straipsnis numato baudą nuo 300 Eur iki 560 Eur.

Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo to, ar asmuo butą tiesiog nuomoja (dažniausiai tai bus ilgalaikė nuoma, bet nebūtinai), ar teikia apgyvendinimo paslaugas. Teisiškai atskirti šias dvi veiklos rūšis nėra paprasta.

Turizmo įstatymas apgyvendinimo paslaugas apibrėžia kaip ekonominę veiklą, kuria sudaromos sąlygos ne nuolatinio gyvenimo tikslais tenkinti nakvynės ir higienos poreikius. Paprastai apgyvendinimo paslaugos siejamos su papildomų paslaugų, tokių kaip maitinimo, patalpų valymo, poilsio poreikių tenkinimo paslaugų, teikimu. Tuo tarpu, kai jokios tokio pobūdžio papildomos paslaugos neteikiamos, nėra apgyvendinimo paslaugų teikimo. Tokiais kriterijais remiantis Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atskiria verslo liudijimus, skirtus apgyvendinimo paslaugų (nakvynės ir pusryčių paslaugos) teikimui ir gyvenamosios paskirties patalpų nuomai.

Svarbu laikytis nuoseklumo:

• Jeigu asmuo nuomoja gyvenamąją patalpą (butą) pagal gyvenamosios paskirties patalpų nuomai skirtą verslo liudijimą, jam netaikoma pareiga būti įtrauktam į neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjų sąrašą. Atitinkamai, toks asmuo neturi į NTIS teikti duomenų apie bute gyvenančius ar apsistojančius asmenis.
• Jeigu bute yra teikiama apgyvendinimo paslauga, asmuo turėtų rinktis apgyvendinimo paslaugų teikimui skirtą verslo liudijimą, pateikti pranešimą VVTAT dėl įtraukimo į neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjų sąrašą (privataus apgyvendinimo paslauga), bei atitinkamai teikti duomenis į NTIS.

Apgyvendinimo paslaugų teikėjai (išskyrus kaimo turizmo paslaugų teikėjus) turi teikti visų pilnamečių asmenų, kurie apsistoja apgyvendinimo įstaigoje (t. y., ne tik vieno asmens, kurio vardu paslauga užsakoma), duomenis:

• Privaloma informacija:
  • Vardas
  • Pavardė
  • Gimimo data
  • Valstybė, išdavusi asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą
  • Asmens tapatybę patvirtinančio dokumento numeris
  • Atvykimo ir išvykimo datos
  • Gyvenamoji vieta (šalis ir miestas / gyvenvietė)
  • Kartu atvykusių nepilnamečių vaikų skaičius
  • Ar atvyko su grupe (per kelionių organizatorių)
  • Pagrindinis kelionės tikslas (poilsis, darbas, sveikata, kita)
• Neprivaloma informacija: gyvenamoji vieta (adresas).

Nepilnamečių asmenų duomenų teikti nereikia.

Kaimo turizmo paslaugų teikėjai turi teikti tuos pačius duomenis tik apie užsieniečius (ne Lietuvos piliečius) pilnamečius asmenis, kurie apsistoja kaimo turizmo sodyboje, o apie apsistojusius Lietuvos piliečius – tik jų skaičių bei nakvynių skaičių. Taigi asmuo, turintis kaimo turizmo sodybą, neteikia Lietuvos piliečių asmens duomenų ir visų nepilnamečių asmens duomenų.

Apgyvendinimo paslaugų teikėjai (išskyrus kaimo turizmo paslaugų teikėjus) turistų duomenis į NTIS turi pateikti per 24 val. nuo asmens apgyvendinimo.

Kaimo turizmo paslaugų teikėjai duomenis į NTIS turi pateikti kartą per mėnesį.

Apgyvendinimo paslaugų teikėjas turi pareigą įsitikinti, kad pateikiami duomenys yra teisingi, patikrindamas asmens tapatybės dokumentus. Todėl paslaugų teikėjas turi teisę paprašyti visų pilnamečių asmenų (o kaimo turizmo atveju – pilnamečių užsieniečių) asmens tapatybės dokumentų tam, kad įsitikintų, jog pateikiami teisingi duomenys. Tačiau paslaugų teikėjas neprivalo (ir neturėtų!) daryti asmens tapatybės dokumento kopijos ar saugoti kitų duomenų nei privaloma pateikti į NTIS.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. panaikintos turistų kortelės, kurias anksčiau apgyvendinimo paslaugų teikėjai turėjo pildyti ir saugoti. Tad turistų duomenis galima surinkti įvairiais būdais, pavyzdžiui:

• tiesiai iš asmens tapatybės dokumentų suvedant į sistemą (per API sistemos sąsają ar kitu apgyvendinimo įstaigos pasirinktu būdu – plačiau apie galimus būdus galima paskaityti NTIS informaciniuose pranešimuose);
• prašant turistų (organizatorių) užpildyti iš anksto – NTIS sistemoje galima sugeneruoti ir išsiųsti turistui (ar organizatoriui) nuorodą, kur jis duomenis galės užpildyti iš anksto, o apgyvendinimo įstaiga juos turės patvirtinti, asmeniui atvykus;
• prašant svečių užpildyti formas elektroniniu būdu, atvykus į apgyvendinimo įstaigą (pvz., panaudojant planšetes);
• pateikiant asmenims popierines formas ir tuomet suvedant į sistemą duomenis iš užpildytų formų. Visgi šis būdas turėtų būti paskutinis pasirinkimas, nes asmens duomenų apsaugos tikslais popierinių formų nereikėtų saugoti, o jų pildymas ir naikinimas iškart po duomenų suvedimo į sistemą tik sukuria papildomą administracinę naštą iš nėra ekologiškas sprendimas.

Reikia priminti, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. nebereikia rinkti ir 5 metus saugoti turistų kortelių ir atskirai teikti statistinių duomenų Valstybės duomenų agentūrai (buvusiam Statistikos departamentui).

Daugiau praktinės informacijos apgyvendinimo paslaugų teikėjų darbuotojams apie NTIS naudojimą galima rasti VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ parengtose atmintinėse ir informacijoje.

Apgyvendinimo paslaugų teikėjai, siekdami nepažeisti asmens duomenų apsaugos reikalavimų, turėtų:

• Rinkti tik tuos duomenis, kuriuos privaloma rinkti, ir tik iš tų asmenų, iš kurių privaloma rinkti. Nedaryti ir nesaugoti asmens tapatybės dokumentų kopijų.
• Saugoti duomenis ne ilgiau nei to reikia. NTIS ir joje esančių asmens duomenų valdytojas yra Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, o tvarkytojas – viešoji įstaiga „Keliauk Lietuvoje“. Todėl duomenis perdavus į NTIS, šios įstaigos tampa atsakingos už duomenų saugą.
• Tinkamai informuoti svečius apie tvarkomus asmens duomenis.
  • Patogiausias ir efektyviausias būdas tai padaryti yra parengiant Privatumo politiką.
  • Privatumo politikoje turi būti nurodyti asmens duomenų tvarkymo tikslai (tarp kurių ir svečių duomenų pateikimas į NTIS), tvarkomi asmens duomenys, jų tvarkymo teisinis pagrindas (duomenų teikimo į NTIS atveju tai bus teisinė prievolė, nes duomenis teikti į NTIS privaloma pagal Lietuvos Respublikos turizmo įstatymą ir NTIS nuostatus), saugojimo terminas, gavėjai (šiuo atveju duomenys perduodami LR ekonomikos ir inovacijų ministerijai ir VšĮ „Keliauk Lietuvoje“), o taip pat visa informacija apie duomenų subjektų (turistų) teises bei jų įgyvendinimą.
  • Privatumo politika turėtų būti skelbiama apgyvendinimo įstaigos interneto svetainėje. Jeigu pasirenkama duomenis rinkti iš anksto, siunčiant svečiams nuorodą į NTIS, kartu reikėtų pridėti ir nuorodą į Privatumo politiką. Renkant duomenis kitais būdais, ši nuoroda taip pat turėtų būti pateikta.
  • Papildomai, Privatumo politiką reikėtų turėti atspausdintą ar kitaip lengvai prieinamą apgyvendinimo įstaigoje, kad su ja galėtų susipažinti visi lankytojai.
  • Privatumo politika skirta ne vien čia aptariamam asmens duomenų rinkimui. Ji turėtų apimti visus apgyvendinimo įstaigos tvarkomų asmens duomenų atvejus (pavyzdžiui, duomenų tvarkymą rezervacijų valdymo ir apgyvendinimo paslaugų teikimo tikslu, duomenų tvarkymą interneto svetainėje (pvz., per užklausos formas) ir kitaip komunikuojant su (potencialiais) svečiais, vaizdo stebėjimą turto ir asmenų saugumo užtikrinimo tikslu, jeigu apgyvendinimo įstaigoje atliekamas vaizdo stebėjimas, ir kt.).
  • Plačiau apie Privatumo politiką ir kas joje turi būti – publikacijoje Privatumo politika — kas joje turi būti ir kaip pasirengti?
  • Patikimas būdas susikurti būtent Jūsų apgyvendinimo įstaigai pritaikytą Privatumo politiką – verslo dokumentų rengimo įrankis Dokas. Užpildykite duomenis, pasirinkite Jūsų apgyvendinimo įstaigai aktualius asmens duomenų tvarkymo tikslus bei tvarkomus asmens duomenis, pateikite ir apmokėkite užsakymą, ir per 3 darbo valandas gausite Jūsų apgyvendinimo įstaigai pritaikytą Privatumo politiką Word formatu, kurią iškart galėsite įsikelti į interneto svetainę ar kitaip naudoti.
• Papildomai galima parengti informacinį el. laišką / lapelį / skelbimą ar kitokios formos informaciją savo svečiams bei darbuotojams (kad ir svečiams būtų aišku, ir darbuotojai žinotų ir mokėtų paaiškinti svečiams, kodėl to reikia). VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ yra parengusi informacinę medžiagą, kuria apgyvendinimo įstaigos galėtų dalintis su klientais (informacija ir atmintinės turistams), tad galima ja pasinaudoti. Tačiau vien ši informacija neatstoja Privatumo politikos, kadangi joje nepateikiama pagal BDAR reikalaujama pateikti informacija, ir gali būti naudojama tik kaip priemonė, paaiškinanti svečiams, kodėl jų duomenis privalote rinkti.

Jeigu kyla klausimų dėl turistų ar kitų asmens duomenų tvarkymo viešbutyje, svečių namuose, kaimo turizme ar kitoje apgyvendinimo įstaigoje, ar reikėtų individualiai parengtos Privatumo politikos ar kitų dokumentų, susisiekite [email protected]!