Paslaugų teikimo sutartis – kada reikalinga rašytinė ir kas joje turi būti?

Paslaugų sutartimi paslaugų teikėjas įsipareigoja pagal kliento (užsakovo) užsakymą suteikti jam tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas (užsakovas) įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

Jeigu Jums reikalinga paslaugų sutartis – rinkitės šį dokumentą ir susikurkite Jums pritaikytą paslaugų sutartį.

Toliau šiame tekste stengsiuosi atsakyti į dažniausiai dėl paslaugų teikimo sutarties sudarymo kylančius klausimus.

Paslaugų sutartis neprivalo būti rašytinės formos, išskyrus atvejus, jeigu ją sudaro tik fiziniai asmenys ir sutarties suma yra didesnė kaip 1.500 eurų. Tai, jog sutartis neturi būti sudaroma raštu, reiškia, kad dėl paslaugų galima susitarti tiesiog žodžiu ar elektroniniu paštu. Tačiau yra situacijų, dėl kurių rašytinės sutarties sudarymas yra didelis privalumas vienai arba abiem šalims.

Visų pirma, susitarus raštu, kai raštu yra išdėstomos esminės sutarties sąlygos (dėl kokių paslaugų susitariama, kada jos bus teikiamos ir suteiktos, kokia kaina ir kada ji mokama), abiem šalims yra aiškiau, dėl ko buvo susitarta ir tokiu būdu sumažinama ginčo tikimybė. Jeigu vis tik viena iš šalių nevykdo sutarties, esant rašytinei sutarčiai, nukentėjusiai šaliai bus lengviau apginti savo teises (išsireikalauti atlyginimą už suteiktas paslaugas ar nuostolių atlyginimą ar pan.).

Jeigu sutartis yra sudaroma dėl kūrybinių ar kitų paslaugų, kurių metu yra sukuriamas autorių teisų objektas ar koks nors kitas kūrybinis rezultatas (pavyzdžiui, programavimo, web dizaino, vizualinio identiteto ar logotipo kūrimo, konsultacinės paslaugos ir kt.), rašytinė sutartis yra būtina tam, kad šalys aiškiai susitartų dėl teisių į paslaugų rezultatą likimo – kam jis priklausys (detaliau apie tai – toliau šiame tekste). Paslaugų teikėjui rašytinė sutartis taip pat gali būti naudinga, nes ji gali pasitarnauti kaip autorystės į paslaugų rezultatus įrodymas, o ypač reikalinga, jeigu paslaugų teikėjas siekia klientui suteikti ar perleisti tik dalį teisių į paslaugų rezultatus (pavyzdžiui, tik suteikti teisę naudotis, bet neleisti disponuoti paslaugų rezultatu).

Vienas pirmųjų klausimų, į kurį reikia atsakyti prieš rengiant paslaugų sutartį, yra, ar sutartis bus vienkartinė, ar ilgalaikė:

• Vienkartinė sutartis bus tada, kai bus susitariama dėl konkrečių paslaugų suteikimo vieną kartą, nors ir atsiskaitoma už paslaugas gali būti keliais mokėjimais. Pavyzdžiui, paslaugų teikėjas įsipareigoja sukurti užsakovo logotipą ir įvykdžius šią užduotį bei klientui atsiskaičius, šalių bendradarbiavimas pasibaigs. Tokiu atveju sudaroma vienkartinė paslaugų sutartis, joje susitariama dėl logotipo sukūrimo termino, valandinio ar fiksuoto atlyginimo, atsiskaitymo termino, dėl intelektinės nuosavybės teisių į logotipą perėjimo klientui ir pan.
• Ilgalaikė sutartis bus reikalinga tada, jeigu šalys numato bendradarbiauti ilgiau, kai tas pats paslaugų teikėjas teiks paslaugas periodiškai ar teiks kelias susijusias paslaugas. Pavyzdžiui, pirmiausia šalys susitaria dėl kliento vizualinio identiteto sukūrimo, kurį pasitvirtinus, kitu etapu tas pats paslaugų teikėjas gali kurti klientui logotipą, vėliau – naujos interneto svetainės web dizainą, o tuomet – programuoti svetainę. Kitas ilgalaikės sutarties pavyzdys galėtų būti, kai tas pats asmuo periodiškai teikia tas pačias, pavyzdžiui, tekstų rašymo paslaugas. Tokiais atvejais abiem šalims bus patogiau, jeigu kaskart nereikės sudarinėti naujos paslaugų sutarties, o prieš pirmą paslaugų užsakymą šalys sudarys ilgalaikę sutartį, joje susitars dėl bendrų taisyklių, kurios bus taikomos visoms paslaugų teikėjo teikiamoms paslaugoms (tarp jų – ir dėl intelektinės nuosavybės teisių į paslaugų rezultatus), o tuomet kaskart sudarys užsakymus, kuriuose susitars dėl konkrečių paslaugų, jų atlikimo terminų, kainos, atsiskaitymo ir kitų individualių sąlygų.

Paslaugų kaina yra esminė paslaugų sutarties sąlyga, svarbi abiem šalims. Paslaugų kaina gali būti nustatoma pagal valandinį ar kitokį įkainį, o taip pat gali būti susitariama dėl fiksuotos paslaugų kainos. Jeigu šalys tariasi dėl fiksuotos kainos, reikia aiškiai susitarti, kas į tokią kainą įeina, ar ji gali būti keičiama ir jeigu taip, kada ir kas tai gali daryti.

Dėl atsiskaitymo už paslaugas šalys gali susitarti įvairiai – gali būti numatomas avansinis mokėjimas, gali būti periodiniai mokėjimai arba vienas mokėjimas sutartu laiku. Užsakovui dažniausiai bus svarbu bent dalies paslaugų kainos mokėjimą atidėti iki tol, kol paslaugos bus galutinai suteiktos.

Jeigu sutartis yra sudaroma dėl kūrybinių ar kitų paslaugų, kurių metu yra sukuriamas autorių teisų objektas ar koks nors kitas kūrybinis rezultatas (pavyzdžiui, programavimo, web dizaino, vizualinio identiteto ar logotipo kūrimo, konsultacinės paslaugos ir kt.), sutartyje būtina aiškiai susitarti dėl intelektinės nuosavybės teisių į paslaugų rezultatus likimo. Jeigu tai nebus sutarta raštu, dažniausiai intelektinės nuosavybės teisės į paslaugų rezultatus atsiras ir išliks paslaugų teikėjui. Vien tas faktas, kad paslaugos bus suteiktos pagal kliento užsakymą ar kad klientas už paslaugas sumokės, nereikš, kad jis įgijo intelektinės nuosavybės teises į paslaugų rezultatus.

Šalys gali susitarti, kad:

• visos teisės į paslaugų rezultatus pereis užsakovui;
• paslaugų teikėjas perduos užsakovui tam tikras konkrečias teises į paslaugų rezultatus;
• paslaugų teikėjas neperduos teisių, bet suteiks užsakovui teisę (licenciją) naudotis paslaugų rezultatais visais ar tam tikrais apibrėžtais naudojimo būdais;
• visos teisės į paslaugų rezultatus išliks paslaugų teikėjui ir jis nesuteiks jokių teisių užsakovui (ypač reta situacija, nes tuomet nebūtų aišku, kokiu būdu užsakovas galės naudoti paslaugų rezultatus).

Svarbu, susitariant dėl teisių perėjimo ar suteikimo, aiškiai nurodyti, dėl kokių teisių susitariama, kokioje teritorijoje jos galioja, nuo kurio momento ir kuriam laikui jos yra perduodamos ar suteikiamos.

Priėmimo-perdavimo aktu paprastai šalys konstatuoja faktinį paslaugų atlikimą ir paslaugų rezultatų perdavimą užsakovui. Jis dažniau reikalingas tada, kai suteikus paslaugas turi būti klientui perduodami tam tikri paslaugų rezultatai ar jų panaudojimui reikalingi duomenys, pavyzdžiui, prisijungimo prie interneto svetainės duomenys, sukurto logotipo elektroniniai failai, programinės įrangos kodas ir pan. Priėmimo-perdavimo aktas taip pat gali pažymėti intelektinės nuosavybės teisių į paslaugų rezultatus perdavimo momentą. Jeigu šalys pasirenka naudoti priėmimo-perdavimo aktą, vertinga susitarti, kaip jis bus sudaromas ir ar jis galės būti tvirtinamas vienašališkai ir galios, jeigu bus sudarytas tik vienos šalies.

Tačiau priėmimo-perdavimo aktas nėra būtinas dokumentas. Paslaugų suteikimo ir perdavimo užsakovui faktas gali būti konstatuojamas paslaugų teikėjo pateikiama ataskaita, išrašoma sąskaita, sąskaitos apmokėjimu.

Jeigu susitariama, jog toks dokumentas bus sudaromas, svarbu užtikrinti, kad atėjus reikiamam momentui jis tikrai būtų sudarytas. Dažnai tenka matyti atvejus, kai paslaugų sutartyje numatoma, jog bus sudaromas priėmimo-perdavimo aktas, tačiau suteikus paslaugas šalys pamiršta jį sudaryti. Tokiu atveju kyla klausimas ir esant reikalui bus sunku įrodyti, ar paslaugos buvo suteiktos, ar jų rezultatai buvo perduoti, ar užsakovui perėjo ir kada intelektinės nuosavybės teisės į paslaugų rezultatus.

Paslaugų sutartyje galima papildomai susitarti dėl šalių atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą. Jeigu šalys nesiekia susitarti dėl jokių specialių atsakomybės sąlygų, šiuos klausimus aptarti sutartyje nėra būtina, kadangi bus taikomos atitinkamos įstatymų normos ir sutartį pažeidusi šalis turės atlyginti nukentėjusios šalies patirtus nuostolius. Tačiau jeigu šalys siekia susitarti dėl netesybų, kitokių specialių atsakomybės sąlygų ar dėl sutartinės atsakomybės ribojimo, tokias sąlygas būtina įtraukti į sutartį.

Atsakomybės ribojimas ypač būdingas tam tikro pobūdžio paslaugų sutartyse, pavyzdžiui, IT paslaugų sutartyse. Šalys yra laisvos susitarti dėl tam tikrų atsakomybės ribojimo sąlygų (pavyzdžiui, kad atsakys tik už tiesioginius nuostolius, ar kad bendra šalies atsakomybės suma neviršys tam tikros sumos), išskyrus atvejus, kai nuostoliai kyla dėl tyčios ar didelio neatsargumo, taip pat kai atsakomybė kyla už sveikatos sužalojimą, gyvybės atėmimą ar neturtinę žalą. Taip pat tam tikrais atvejais įstatymai imperatyviai gali numatyti civilinę atsakomybę, jos formą ar dydį, ir sutartimi tokių įstatymo nuostatų negalima keisti.

Priklausomai nuo situacijos, paslaugų teikimo sutartyje šalys gali susitarti dėl įvairių kitų sąlygų, pavyzdžiui:

• Paslaugų teikėjo teisė į paslaugų teikimą įtraukti trečiuosius asmenis (subrangovus). Tam tikrose situacijose tai gali būti labai reikšminga sąlyga, pavyzdžiui, užsakovui gali turėti esminės reikšmės, kas teiks konkrečias paslaugas, ir tuomet jis norės uždrausti paslaugų teikėjui samdyti subrangovus arba leisti tai daryti tik su užsakovo sutikimu.
• Konfidencialumo įsipareigojimai – reikalingi beveik kiekvienoje situacijoje, nebent šalys yra sudariusios atskirą konfidencialumo sutartį (NDA).
• Specialios paslaugų teikėjo ar užsakovo pareigos, susijusios su paslaugų teikimu. Jos gali priklausyti nuo paslaugų ar situacijos specifikos.
• Asmens duomenų tvarkymas – šie klausimai bus ypač aktualūs, jeigu teikdamas paslaugas, paslaugų teikėjas tvarkys kliento valdomus asmens duomenis (pavyzdžiui, teikdamas IT infrastruktūros priežiūros paslaugas paslaugų teikėjas turės prieigą prie kliento darbuotojų, partnerių ir klientų asmens duomenų). Tokiais atvejais pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimus į paslaugų sutartį reikia įtraukti susitarimus dėl asmens duomenų tvarkymo arba tuo tikslu sudaryti papildomą susitarimą (vadinamą duomenų tvarkymo sutartį, angl. Data Processing Agreement arba DPA).
• Sutarties galiojimas ir nutraukimo sąlygos. Jeigu šalys nesusitars dėl sutarties nutraukimo tvarkos, bus taikomos įstatymuose numatytos sutarties nutraukimo taisyklės. Pagal bendrą taisyklę, klientas visada turi teisę nutraukti sutartį, nepriklausomai nuo to, ar paslaugų teikėjas ją pradėjo vykdyti, sumokėdamas paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlygindamas kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas patyrė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo momento. Tuo tarpu paslaugų teikėjas gali vienašališkai nutraukti paslaugų sutartį tik dėl svarbių priežasčių ir visiškai atlygindamas kliento dėl to patirtus nuostolius.
• Pranešimų teikimo tvarka. Dažnai šios nuostatos gali atrodyti perteklinės, tačiau tęstinėje paslaugų sutartyje jos bus būtinos tam, kad šalims būtų aišku, kokiais kanalais jos komunikuoja ir kada pranešimas bus laikomas tinkamai pateiktu ir gautu.
• Sutarčiai taikoma teisė ir ginčų sprendimo tvarka yra būtinos sąlygos iš esmės kiekvienai sutarčiai, o ypač svarbu jas įtraukti tuomet, kai šalys yra iš skirtingų jurisdikcijų.

Atskirų rūšių paslaugų sutartims (pavyzdžiui, finansinių paslaugų, IT priežiūros, turizmo paslaugų, ugdymo, vežimo, asmens sveikatos priežiūros ir kt.), taip pat kai paslaugos yra teikiamos vartotojams, yra taikomi įvairūs papildomi reikalavimai arba dėl santykių specifikos gali kilti ypatingi poreikiai, kurie čia nebuvo aptarti, kalbant apie paslaugų sutartis bendrai. Todėl kaskart prieš sudarant paslaugų teikimo sutartį reikėtų įvertinti veiklos ir paslaugų specifiką ir specialius reikalavimus.

Kaip ir bet kokios kitos sutarties atveju, blogiausias pasirinkimas yra tiesiog pasikliauti rastu sutarties šablonu ar pavyzdžiu. Kodėl? Jeigu nesate teisininkas, galite tinkamai neįvertinti, ar tas sutarties šablonas yra tinkamas būtent jūsų situacijai, o jeigu sudarysite sutartį pagal netinkamą formą, ji neišgelbės, kilus ginčui.

Geresnis sprendimas nei neaiškaus šablono naudojimas, būtų ant balto popieriaus lapo susirašyti visas esmines sąlygas, dėl ko susitariate. Tam, kaip kontrolinis sąrašas (angl. checklist) gali pasitarnauti šis tekstas.

Patikimas būdas susikurti paslaugų teikimo sutartį – naudojantis verslo dokumentų rengimo įrankiu „Dokas“. Ši sutartis yra pritaikyta tiek vienkartinei, tiek ilgalaikei paslaugų teikimo sutarčiai, ir ji padės tinkamai išspręsti svarbius intelektinės nuosavybės teisių į paslaugų rezultatus klausimus. Jeigu Jums reikalinga sutartis dėl specifinių paslaugų ir gali būti taikomi specialūs reikalavimai, susisiekite [email protected]!