Nekonkuravimo susitarimas tarp darbdavio ir darbuotojo

Jūsų situacijai pritaikytą nekonkuravimo susitarimą su darbuotoju galite susikurti Doko pagalba. Prieš tai kviečiame susipažinti su esmine informacija apie nekonkuravimo susitarimus ir įvertinti, ar jis tinkamas ir reikalingas jūsų situacijoje. Jeigu siekiate apsaugoti konfidencialią ar komerinę paslaptį sudarančią informaciją, jums bus reikalingas konfidencialumo susitarimas su darbuotoju, kurį taip pat galite susikurti Doko pagalba.

Nekonkuravimo esmė – darbuotojo teisės pasirinkti darbą, veiklą ir verslą ribojimas. Susitarimas dėl nekonkuravimo yra papildoma darbo sutarties sąlyga, kuri gali būti nustatyta tiek pačioje darbo sutartyje, tiek atskiru šalių sudarytu susitarimu. Šiuo susitarimu šalys gali sulygti, kad darbuotojas tam tikrą susitarime apibrėžtą laikotarpį nevykdys tam tikros susitarime apibrėžtos veiklos pagal darbo sutartį ir (arba) nevykdys su jo darbo funkcijomis susijusios savarankiškos komercinės ar gamybinės veiklos, jeigu tokia veikla konkuruotų su darbdavio vykdoma veikla.

Darbuotojas susitarimu dėl nekonkuravimo gali įsipareigoti ne tik neįsidarbinti pagal darbo sutartį pas konkurentą, tačiau ir įsipareigoti neteikti konkuruojančių su darbdaviu paslaugų pagal civilinius sandorius darbdavio klientams, nevilioti darbdavio klientų, nesteigti su darbdaviu konkuruojančių verslų, neteikti darbdavio konkurentams paslaugų ir pan.

Įstatymas gan lanksčiai leidžia apibrėžti, kokia konkrečiai veikla yra draudžiama darbuotojui. Kokie konkretūs nekonkuravimo įsipareigojimai, kokia draudžiama užsiimti darbo ar profesinė veikla darbuotojui nustatoma – privalo būti aptarta susitarime dėl nekonkuravimo.

Susitarimas dėl nekonkuravimo galimas ne su bet kokiais darbuotojais, bet tik su turinčiais specialių žinių ar gebėjimų, kurie gali būti pritaikyti konkuruojančioje su darbdaviu įmonėje, įstaigoje, organizacijoje ar pradėjus vykdyti savarankišką veiklą ir taip padaryti darbdaviui žalos. Tad nekonkuravimo susitarimas galimas ne visais atvejais, bet tik tais, kai darbuotojas tenkina minėtus kriterijus. Todėl nekonkuravimo susitarimais piktnaudžiauti nereikėtų.

Siekiant apsaugoti konfidencialią informaciją – iš esmės su bet kokiais darbuotojais, sužinančiais tam tikros specifinės informacijos (pvz., komercinę paslaptį), bet neturinčiais specialių žinių ar gebėjimų, galimas susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos sudarymas.

Susitarime dėl nekonkuravimo visais atvejais privalo būti sulygtos šios nuostatos:

• Draudžiama darbuotojui darbo ar profesinė veikla. Darbo sutarties šalys, atsižvelgdamos į įvairius reikšmingus aspektus, turi teisę pačios susitarti dėl konkuruojančios veiklos apibrėžimo bei į jį įtraukti tuos elementus, kurie jiems atrodo reikalingi ir reikšmingi konkrečioje industrijoje. Tačiau šalys neturėtų susitarti dėl tokios veiklos, kuri iš esmės nebūtų konkuruojanti su darbdaviu.
• Nekonkuravimo teritorija. Draudimas konkuruoti galioja toje teritorijoje, kuri bus apibrėžta susitarime. Tačiau nekonkuravimo teritorija neturėtų būti nepagrįstai išplėsta, pvz., įtraukiant tas teritorijas, kuriose darbdavys nevykdo veiklos.
• Nekonkuravimo laikotarpis. Susitarimas dėl nekonkuravimo gali būti sudaromas darbo sutarties galiojimo laikotarpiui, po darbo sutarties pasibaigimo arba tiek darbo santykių laikotarpiui, tiek jiems pasibaigus. Nekonkuravimo susitarimas po darbo santykių pabaigos gali galioti ne ilgiau kaip 2 metus.
• Nekonkuravimo kompensacija ir jos dydis. Susitarime dėl nekonkuravimo privalo būti sulygta dėl kompensacijos už nekonkuravimą, jos dydžio bei mokėjimo tvarkos. Nekonkuravimo laikotarpiu darbuotojui turi būti mokama ne mažesnė 40 procentų jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Kompensacija turi būti sulygta ir mokama visu nekonkuravimo laikotarpiu, įskaitant ir tuos atvejus, jeigu konkuravimo draudimas taikomas darbo santykių metu. Paminėtina, kad nesutarus dėl kompensacijos, toks susitarimas būtų laikomas negaliojančiu. O sutartyje sutarus dėl kompensacijos, bet darbdaviui nepradėjus jos mokėti, toks susitarimas būtų laikomas nesukeliančiu teisinių padarinių darbuotojui.

Be šių nuostatų, susitarime dėl nekonkuravimo rekomenduojama aptarti ir nuostatas, ypatingai dėl susitarimo nutraukimo tvarkos bei sąlygų, netesybų ir kt.

Darbuotojui pažeidus nekonkuravimo susitarimą, galimos šios pasekmės:

• Darbuotojas privalėtų visam sulygtam nekonkuravimo laikotarpiui nutraukti konkuruojančią veiklą.
• Darbuotojas privalėtų grąžinti visą iš darbdavio gautą kompensaciją.
• Darbuotojas turėtų atlyginti darbdaviui visą padarytą žalą. Šalys gali susitarti dėl netesybų, bet jų dydis negali viršyti darbuotojo gaunamos nekonkuravimo kompensacijos už tris mėnesius.

Daugiau informacijos apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Praktiką dėl nekonkuravimo susitarimų su darbuotoju rasite šioje publikacijoje.