MB ir UAB palyginimas — kurią įmonės teisinę formą rinktis?

Pagal Registrų centro duomenis, per 2021 metus Lietuvoje buvo įsteigtos 7 508 mažosios bendrijos (MB) ir 5 834 uždarosios akcinės bendrovės (UAB). Pastebima tendencija, kad Lietuvoje MB įmonių įregistruojama vis daugiau, kuomet naujai įsteigtų MB skaičius lenkia iki šiol populiariausiųjų viršūnėje buvusią UAB teisinę formą.

Visgi dažnai asmenims, siekiantiems pradėti savo verslą ir ketinantiems įsteigti įmonę, kyla neaiškumų dėl juridinio asmens formos pasirinkimo: „Kas geriau – MB ar UAB?“, „Kokie skirtumai?“, „Kokie mokesčiai?“ ir pan. Siekiant atsakyti, kurią teisinę formą reikėtų pasirinkti, visų pirma, būtina įsivertinti toliau nurodytus pagrindinius skirtumus tarp MB ir UAB.

Steigimas. Tiek MB, tiek UAB galima įsteigti el. būdu per Registrų centro savitarnos sistemą arba per notarą. UAB steigėjais gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys, o MB – tik fiziniai asmenys (1-10 narių). Tad jeigu vienas iš steigėjų yra juridinis asmuo, tokiu atveju lieka galimybė steigti tik UAB.

Atsakomybė.  MB ir UAB teisinės formos yra ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys. Tiek MB, tiek UAB turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Pagal savo prievoles MB/UAB atsako tik savo turtu. Savininkai pagal UAB/MB prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas ar savo įnašu.

Kapitalas ir įnašai. Steigiant UAB, kapitalas turi būti ne mažesnis nei 2 500 Eur. UAB kapitalas padalinamas į akcijas, kurios apmokamos pinigais ir (ar) akcininkui nuosavybės teise priklausančiu nepiniginiu įnašu, kuris turi būti įvertintas teisės aktų nustatyta tvarka. MB atveju minimalaus kapitalo reikalavimo nėra, tačiau jis negali būti 0 Eur. MB narių įnašai gali būti piniginiai ir nepiniginiai (nepiniginių įnašų vertė nustatoma visų MB dalyvių bendru sutarimu).

Valdymas. UAB turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir bendrovės vadovą. Taip pat papildomai gali būti sudaroma stebėtojų taryba ir valdyba. MB valdymo struktūra gali būti dvejopa:

• MB yra tik mažosios bendrijos narių susirinkimas, kuriame yra išrenkamas MB atstovas (tačiau sprendimus visais MB veiklos klausimais priima narių susirinkimas) arba
• MB narių susirinkimas ir vadovas.

Vadovas. UAB atveju išrinkti vadovą privaloma, o MB atveju – ne. Su UAB vadovu sudaroma darbo sutartis, o MB vadovu – civilinė paslaugų sutartis.

Sprendimų priėmimas. MB atveju vienas narys turi 1 balsą, tačiau jei MB turi vadovą, MB nuostatuose gali būti nustatyta kitokia balsų paskirstymo jos nariams tvarka. UAB atveju, jei visos akcijos, suteikiančios balsavimo teisę, yra vienodos nominalios vertės, kiekviena akcija visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat suteikia vieną balsą.

Apskaita. MB nėra privalomas buhalteris (buhalteriją gali tvarkyti ir MB narys). UAB atveju buhalteris arba buhalterinę apskaitą vykdanti įmonė yra privaloma.

Mokesčiai. MB ir UAB apmokestinimo palyginimas, atsižvelgiant į šiuo metu galiojančius mokesčių įstatymus: Mažoji bendrija ar uždaroji akcinė bendrovė – mokesčiai.

Taigi siekiant pradėti savo verslą ir neturint pradinio kapitalo, MB forma gali būti puikus pasirinkimas, kadangi nereikia suformuoti minimalaus kapitalo, kuris UAB atveju siekia 2 500 Eur, taip pat MB, priešingai nei UAB, nėra privaloma paskirti vadovo, o jeigu jis paskiriamas – su juo sudaroma civilinė sutartis, todėl nėra pareigos mokėti darbo teisiniams santykiams taikomų mokesčių. Galiausiai finansinė našta gali būti sumažinama, jeigu MB apskaitą tvarko pats MB narys. Kita vertus, prieš priimant sprendimą dėl teisinės formos, reikėtų atsižvelgti ne tik į patrauklesnius finansinius aspektus, tačiau ir į patį verslo modelį bei jo perspektyvas ir galimybes plėstis ateityje. Pavyzdžiui, jei MB steigėjas planuoja pritraukti investuotojų (juridinių asmenų), tokiu atveju reikėtų rinktis UAB formą. Žinoma, MB gali būti pertvarkoma į UAB, tačiau tam reikės papildomų kaštų, o pats pertvarkymo procesas pareikalaus ir papildomo laiko.