Darbo tarybos vaidmuo ir nauda darbdaviui ir darbuotojams

Įraše Kada privaloma darbo taryba ir kaip inicijuoti jos sudarymą aptarėme esminius darbdavio pareigos inicijuoti darbo tarybos rinkimus reikalavimus. Išsiaiškinus procedūrinius reikalavimus, kyla klausimas dėl darbo tarybos vaidmens įmonėje.

Nepaisant to, kad darbo tarybos gali būti naudingos ne tik darbuotojams, bet ir darbdaviams, dalis įmonių jų vis dar vengia.

Nors darbdavys turi pareigą inicijuoti pirmuosius darbo tarybos rinkimus, sudaryti rinkimų komisiją, tačiau dėl individualių priežasčių darbo tarybos rinkimai gali ir neįvykti. Po neįvykusių darbo tarybos rinkimų nauji rinkimai inicijuojami darbdavio arba darbuotojų inciatyva.

Pagrindinė darbo tarybos funkcija – atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams dalyvaujant informavimo, konsultavimo ir kitose procedūrose, kuriomis darbuotojai ir jų atstovai įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą.

Informavimas – informacijos (duomenų) perdavimas darbo tarybai, siekiant supažindinti su klausimo esme. Konsultavimas – pasikeitimas nuomonėmis ir dialogo tarp darbo tarybų ir darbdavio užmezgimas ir plėtojimas.

Darbo taryba taip pat turi teisę:

• teisės aktų nustatyta tvarka ir apimtimi gauti savo funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją;
• kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus su prašymu išspręsti kolektyvinį darbo ginčą dėl teisės;
• teikti darbdaviui pasiūlymus dėl ekonominių, socialinių ir darbo klausimų, aktualių darbuotojams darbdavio sprendimų, darbo teisės normų įgyvendinimo. Tačiau pastebima, kad darbo tarybos šia teise naudojasi neaktyviai, nors tinkamas ir racionalus jos įgyvendinimas leistų prisidėti prie pozityvių pokyčių bei darbo sąlygų gerinimo.

Darbo tarybos suteikia naudą bei pridėtinę vertę ne tik darbuotojams, tačiau ir darbdaviams.

Darbo tarybų įsitraukimas į darbdavio sprendimų priėmimą padeda:

• priimti labiau socialiai ir ekonomiškai pagrįstus ir darbuotojų interesus bei lūkesčius atitinkančius sprendimus;
• išvengti pasipriešinimo darbdavio priimamiems sprendimams;
• prisideda prie veiksmingesnio sprendimų įgyvendinimo.

Darbdaviai neretai pamiršta ar neįvertina, kad su darbo taryba išdiskutuoti ar net suderinti sprendimai gali turėti darbuotojams stipresnį poveikį bei tapti svaresniu teisiniu argumentu ginčo atveju.

Darbo taryba be kita ko gali prisidėti prie racionalaus bei savalaikio kilusių ginčų išsprendimo.

Taigi darbo taryba neturėtų būti vertinama tik neigiamai ir kaip įrankis pasipriešinti darbdaviui.

Minėjome, kad tam tikrais atvejais įmonėje, kurioje dirba daugiau kaip 20 darbuotojų, darbo taryba gali būti nesudaryta (pvz., nepakankamas kandidatų skaičius, darbuotojams atstovauja profesinė sąjunga ir pan.), tačiau šioms priežastims darbdavys negali daryti įtakos. Tais atvejais, kai darbo taryba nesudaryta dėl darbuotojų pasyvumo ar kitų, nuo darbdavio nepriklausančių priežasčių, darbdaviui, įgyvendinusiam prievolę inicijuoti darbo tarybos rinkimus, svarbu raštu užfiksuoti ir turėti dokumentus, patvirtinančius, kad jis savo įstatyminę pareigą įvykdė, nors darbo taryba ir nebuvo sudaryta.

Nustačiusi, kad darbdavys nesudaro darbo tarybos rinkimų komisijos ar kitais būdais piktnaudžiauja savo teisėmis, siekdamas nesudaryti darbo tarybos, kai tokią pareigą numato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, darbdaviui gali būti pritaikyta sankcijas. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktų reikalavimus darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 240 iki 880 eurų.

Darbo taryba – vis dar neįvertintas darbuotojams atstovaujantis subjektas, kurio sudarymas bei racionalaus dialogo su juo palaikymas gali padėti sukurti geresnes darbo sąlygas darbuotojams ir didesnę pridėtinę vertę darbdaviui.